Lazdynų baseine vaikus saugoja dirbtinis intelektas

2024 m. gegužės 6 d. pagal
Lazdynų baseine vaikus saugoja dirbtinis intelektas
Viktorija Mankutė
| No comments yet

Ateinant šiltajam sezonui, Lietuvos baseinuose tradiciškai išauga vaikų plaukimo pamokų populiarumas. Prieš kiekvieną vasarą tėveliai nori užtikrinti, kad jų vaikai bus saugūs atostogų metu pramogaudami jūroje, ežeruose ar upėse. Moderniausias Lietuvoje Vilniaus Lazdynų baseinas visus norinčius išmokti plaukti pasitinka apsiginklavęs dirbtinio intelekto technologijomis.

Siekiant išvengti skaudžių nelaimių vandenyje, Lazdynų baseine įdiegta ir kasdien naudojama Norvegijos technologijų kompanijos „SwimEye“ sukurta skendimo prevencijos sistema, kuri padeda fiksuoti galimai skęstančio žmogaus veiksmus ir operatyviai praneša baseino prižiūrėtojams apie gręsiančią nelaimę.

Lazdynų baseine įdiegta sistema – pirmoji Baltijos šalyse. Visuose baseinuose, kuriuose yra įdiegta skęstančiųjų aptikimo sistema, nebuvo fiksuota nelaimingų atvejų. Įdiegus tokią dirbtinio intelekto sistemą, baseino operatoriui nereikia samdyti jokių specialias kompetencijas turinčių darbuotojų, nes su šia sistema gali dirbti kiekvienas įprastinis gelbėtojas.

Ši dirbtinio intelekto valdoma povandeninio stebėjimo sistema naudojama daugelyje Skandinavijos baseinų:

ji reaguoja į žmonių judesius, o pastebėjusi netipinį elgesį – praneša gelbėtojams. Pranešimai yra dviejų rūšių: išankstinio įspėjimo pavojaus signalas ir skendimo pavojus.

Vienu metu stebi šimtus baseinų

„Norvegijoje sukurta „SwimEye“ technologija turi sukaupusi daugiau nei 100 tūkst. valandų nuasmenintos medžiagos, kurioje buvo užfiksuoti natūralūs žmonių judesiai ir skendimo atvejai vandenyje.

Kameros žmonių atvaizdo neįrašinėja, o tik analizuoja jų judesius vandenyje ir taip „moko“ savo algoritmus. Nuolat atnaujinama technologija laikui bėgant išanalizuoja vis daugiau naujų duomenų, todėl apsaugos kokybė nuolat didėja“, – sako sistemą pristačiusios kompanijos ALTAS IT Lietuva vadovas Rolandas Gudelis.

Sistema aptinka įvairias anomalijas ir net prognozuoja galimus skendimų atvejus. Pavyzdžiui, žmogus plaukė ir staiga sustojo, o jo rankos ar kojos ėmė nevalingai judėti. Atitinkamų judesių dėsningumų savo duomenų bazėje neradusi dirbtinio intelekto sistema iš pradžių gelbėtoją tik informuoja apie situaciją geltonu signalu, o po atgalinio skaičiavimo praneša ir apie aukščiausio lygio – raudoną pavojų. Sukaupta duomenų bazė apie žmogaus judesius vandenyje užtikrina skendimo aptikimo stabilumą ir patikimumą.

Įdiegus tokią sistemą, kiekvienas baseino milimetras vizualiai sekamas ir kai sistema aptinka skendimo požymius, siunčia vizualinį išankstinio įspėjimo signalą į centrinį baseino stebėjimo pultą ir gelbėtojui į raciją. Siunčiama ne tik informacija apie skendimo pavojų, bet ir apie konkretų sektorių, kuriame vyksta incidentas.

Kad dirbtinis intelektas veiktų kuo patikimiau, sistemoje yra naudojamos aukštos kokybės vokiškos „Mobotix“ kameros, kurios užtikrina vaizdo stebėjimo patikimumą bei atitinka kibernetinio saugumo kriterijus. Visos kameros yra 4 megapikselių raiškos ir sukurtos taip, kad nefiksuotų asmeninių žmogaus bruožų, tokiu būdu atitinkant griežtus ES GDPR reikalavimus.

„Lazdynų komplekse veikia du baseinai – olimpinis 50 m. ilgio ir šuolių į vandenį 25 m. ilgio. Olimpiniame baseine per visą jo perimetrą įrengta 21 povandeninė stebėjimo kamera, šuolių į vandenį baseine – po 12 kamerų dviem lygiais, nes šio itin gilaus baseino dugnas kilnojamas ir sumažinus gylį dalis kamerų uždengiamos“, – pasakoja Lietuvos nacionalinis plaukimo čempionas, olimpietis ir baseino vadovas Vytautas Janušaitis.

Baseino sienelėse įrengtos kameros yra dviejų tipų – įleistos į pačią sienelę ir dvigubos, tarsi kupolai išlindę iš sienelės. Tai priklauso nuo baseino funkcijų – kur baseino gylis reguliuojamas kilnojant dugną, įrengiamos kameros įleidžiant į baseino sieną.

„Įdiegus sistemą abiejuose baseinuose, tikrinome ir testavome jos veikimą. Imitavome skendimus su gyvu naru kiekvienoje baseino zonoje. Buvo nemažas iššūkis montuoti povandenines kameras, nes tam tikrose zonose baseinų dugnai kilnojasi ir ten negali būti jokių išsikišimų į baseino vidų. Vien tik prevencinei skendimo aptikimo sistemai panaudojome apie 1,5 km įvairių kabelių. Naudotos specialios, aukštos kokybės ir patikimumo vokiškos kameros“, – pasakoja sistemą diegusios bendrovės „Tvarkdarys“ vadovas Vytenis Kveselaitis.

Remiantis statistika, gelbėtojui sureagavus greičiau nei per dvi minutes, daugumos skęstančių žmonių gyvybės išgelbėjamos. Lazdynų baseine skendimo incidentų per visą šio komplekso veikimo laiką dar nebuvo.

Start writing here...

Share this post
Prisijungti to leave a comment